Renesanso epocha istorijos pamokai, santrauka

Renesanso epocha

1. Renesansas Sąvokos: astronomija, eksperimentas, geocentrizmas , heliocentrizmas, humanizmas, indukcija, modernusis gamtamokslis, renesansas, Asmenybės: Frensis Beikonas , Dantė Aligjeris , Erazmas Roterdamietis, Galilėjo Galilėjus, Johanas Gutenbergas, Mikalojus Kopernikas, Leonardas da Vinčis , Mikelandželas , Migelis Servantesas. Knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos “Apie dangaus sferų sukimąsi” pasirodymas

2. Renesansu, arba Atgimimu , paprastai vadinamas kultūros ir meno suklestėjimo laikotarpis, kai kūrybinio įkvėpimo buvo ieškoma antikoje . Todėl pati renesanso sąvoka reiškia antikos kultūros atgimimą. Renesanso epocha XIV – XVI a. Renesansas atsirado dabartinės Italijos teritorijoje, pagrindiniai židiniai Venecija, Florencija. Jam įtakos turėjo: 1. Istorinis palikimas . Italai, matydami buvusios valstybės griuvėsius, jautė nostalgiją galingosios Romos imperijos laikams, todėl stengėsi atgaivinti antikines tradicijas. 2. Reikštis naujoms idėjoms leido palanki politinė atmosfera . Priešingai nei dauguma Europos valstybių, Italija nebuvo vientisa, tačiau jos miestai valstybės turėjo dideles savivaldos teises. Juos valdė ne dvasininkai arba riterių idealų besilaikantys aristokratai, o patricijų šeimos arba suburžuazėję didikai. Taigi italų miestų gyventojai galėjo laisviau reikšti savo požiūrį į pasaulį, kritiškai vertinti viduramžius ir iškelti antikos kultūrą, mokslą, meną, skleisti minties bei kūrybos laisvę. Renesanso susiformavimą paskatino ir Katalikų bažnyčios vidaus sukrėtimai, ypač reformacija.

3. Renesanso bruožai Menas tapo viena labiausiai vertinamų sričių: galingieji mecenatai globojo menininkus, finansavo jų darbus, taip siekdami įtvirtinti savo padėtį visuomenėje. Menininkai, kūrėjai tapo pasiturinčiu visuomenės sluoksnių, išpopuliarėjo jų profesija. Menas darėsi vis labiau pasaulietiškas. Didėjo susidomėjimas antikiniais siužetais. Religinio siužeto kūriniuose neliko viduramžių menui būdingo pamaldaus susikaupimo, daugiau dėmesio pradėta skirti individo emocijoms, išgyvenimams. Vystėsi naujos meno formos, atgimė teatrai, koncertais, plito meilės lyrika. Mene susiformavo savitas stilius, ypač raiškus architektūroje. Renesansui būdingas antikos stilių mėgdžiojimas, simetrija. Bažnyčia ėmė pakančiau žiūrėti į moralinį ir etinių normų laikymąsi. Mokslas ir išsilavinimas buvo laikomi prioritetu. Pasiturinčių šeimų jaunuoliai keliavo po užsienį, lavinosi, sėmėsi žinių. Įvairiose gyvenimo srityse buvo įgyvendinamos pažangios reformos. Architektūra –pusapvaliai langai, kvadratinės formos.

4. Renesanso epochai buvo būdingas humanizmas - žmogaus pripažinimas aukščiausia vertybe, asmenybės autonomiškumo, laisvos valios skelbimas. Viduramžiais visas dėmesys buvo skiriamas Dievui, o humanistai į pirmą vietą iškėlė patį žmogų, jo protą . Žmogus negali tenkintis minimaliais poreikiais - toks buvo pagrindinis humanistų veiklos šūkis. Pradėta manyti, kad žmogaus vertė priklauso nuo jo proto, išsilavinimo ir pastangų. Humanistai optimistiškai žiūrėjo į ateitį ir nepranašavo pasaulio pabaigos. Humanistinė pasaulėžiūra iš esmės pakeitė viduramžių mąstymą ir sudarė prielaidas iš viduramžių pereiti į naujųjų laikų visuomenę. Humanizmo žmogus – drąsus, novatoriškas ir pažangus . Jis drįsta leistis į tolimas geografines keliones, gali pertvarkyti ūkį, pradėti naują verslą, diegti naujoves. Mene humanizmas pasireiškė atsinaujinusiu susidomėjimu žmogaus kūnu ir žmonių veidų unikalumu.

5. Dantė Aligjeris Dieviškoji komedija – tai italų poeto, prozininko ir filosofo Dantės Aligjerio XIV amžiuje parašyta trijų dalių epinė poema. (Pragaras. Skaistykla. Rojus). Šis kūrinys laikoma italų literatūros šedevru bei didingiausiu irsvarbiausiu grožinės literatūros kūriniu Viduramžių Europoje, neprarandančiu savo prasmės iki šių dienų. K ūrinyje daug nuorodų į antikinę literatūrą bei kultūrą. XIV a. italų intelektualai atranda ir ima studijuoti Antikos filosofų, mokslininkų, menininkų kūrinius. Iki tol daugybė Antikos tekstų buvo užmiršti ir pasklidę po vienuolynų ar kilmingųjų bibliotekas. Jie tik XIV a, sulaukė savo atradėjų. https://vduklasikinis.kaunas.lm.lt/wp-content/uploads/2021/02/Dieviskoji-komedija.pdf

6. Leonardas da Vinčis Ne mažiau kaip dviem argumentais pagrįskite arba paneikite mintį, kad L. da Vinčis buvo ryškus Renesanso kultūros atstovas. Erazmas Roterdamietis Kodėl jis kritikavo bažnyčią ir ką siūlė keisti? Johanas Gutenbergas Ar sutinkate, kad J. Gutenbergo išradimas sukėlė revoliucinių pokyčių? Nuomonę pagrįskite argumentais. Mikalojus Kopernikas . Jo veiklos reikšmė. Heliocentrizmas. Kodėl visuomenė jo teorijos iį karto negalėjo priimti kaip pagrindinės? Galileo Galilėjus . Paaiškinkite, kodėl jis laikomas ne tik moderniosios astronomijos, bet ir modernaus gamtamokslio pradininku ir pagrindėju . Fransis Beikonas . Koks jo indėlis į mokslinių tyrimų plėtrą? Migelis Servantesas -

7. Migelis Servantesas Svarbiausias kūrinys – romanas  Don Kichotas   Tai pirmasis prozinis Vakarų Europos romanas, vienas žymiausių Renesanso literatūros kūrinių. Jame kritiškai ir ironiškai vaizduojama 16 a. Ispanijos įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas, alegoriškai aukštinami doriniai ir humanistiniai idealai, parodyta vaizduotės ir tikrovės priešprieša, parodijuojami viduramžių  riteriniai romanai. Pagrindiniai veikėjai – taurus idealistas, su pragmatiška aplinka konfrontuojantis bajoras  Don Kichotas  ir praktiškas, primityvus jo tarnas Sančas Pansa – yra tapę dviejų priešingų žmogaus tipų simboliais ir atskleidžia žmogaus prigimties dualizmą.